Gedulas: kiek jis trunka, kaip jį išgyventi ir kokios tradicijos Lietuvoje?

Artimo žmogaus netektis sustabdo įprastą gyvenimo ritmą. Tai akimirka, kai nelengva rasti atsakymus net į pačius paprasčiausius klausimus, o dar sunkiau suprasti savo jausmus. Vieni ieško atramos šeimoje ir artimųjų palaikyme, kiti atsigręžia į tradicijas arba bando suprasti, ar tai, ką išgyvena, yra normalu.

Nors apie gedulą kalbama dažnai, jis vis dar apipintas daugybe mitų. Ar gedulas turi aiškią trukmę? Ar visi žmonės išgyvena tuos pačius etapus? Ar būtina laikytis senųjų papročių, o gal svarbiausia yra tai, kas vyksta žmogaus viduje? Vienareikšmių atsakymų nėra, nes kiekviena netektis ir kiekvienas ryšys su mirusiu žmogumi yra skirtingi.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra gedulas ir kuo jis skiriasi nuo vidinio gedėjimo, aptariame dažniausias emocijas, šiuolaikinį psichologų požiūrį į sielvartą, tradicines gedulo normas Lietuvoje ir situacijas, kada verta kreiptis profesionalios pagalbos. Taip pat apžvelgiame, kokią vietą netekties kelyje užima atminimo puoselėjimas – pagarbus būdas išsaugoti ryšį su mirusiu žmogumi.

Kas yra gedulas ir kuo jis skiriasi nuo gedėjimo?

Gedulas yra išorinė netekties raiška, pasireiškianti elgesiu, papročiais ir apranga, o gedėjimas, arba sielvartas, yra vidinis emocinis išgyvenimas dėl artimo žmogaus mirties. Kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau jie reiškia skirtingus dalykus: vienas matomas aplinkiniams, o kitas išgyvenamas žmogaus viduje.

Šis skirtumas geriausiai atsiskleidžia praktikoje. Žmogus gali giliai gedėti nesilaikydamas jokių išorinių gedulo formų, ir atvirkščiai – formaliai laikytis papročių, tačiau viduje išgyventi nedaug emocijų. Todėl išorinių gedulo ženklų nebuvimas nereiškia abejingumo.

Gedulą sukelia ne bet koks pokytis, o netektis, turinti tris esminius bruožus. Pirma, ji yra negrįžtama, todėl grįžti į ankstesnę būseną neįmanoma. Antra, prarastas žmogus yra reikšmingas, todėl kuo stipresnis buvo ryšys, tuo intensyvesnė gedėjimo reakcija. Trečia, netektis nepriklauso nuo žmogaus valios, nes ji įvyksta be jo sutikimo.

Būtent dėl šių bruožų gedulas yra natūrali, o ne patologinė reakcija į reikšmingo ryšio praradimą. Tai sveikas psichikos atsakas į netekties sukeltą skausmą, o ne sutrikimas, kurį reikėtų slopinti ar jo gėdytis. Jausmų pripažinimas dažniausiai padeda geriau prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo nei jų slėpimas.

Kokie yra gedulo etapai ir emocijos?

Gedulas pasireiškia įvairiomis emocijomis ir fiziniais pojūčiais, kurie kiekvienam žmogui yra skirtingi. Dažniausiai išgyvenami šokas, neigimas, pyktis, kaltė, ilgesys ir gilus liūdesys.

Prie emocinių išgyvenimų prisideda ir fizinės reakcijos. Miego ir apetito sutrikimai, nuolatinis nuovargis bei sunkumas susikaupti yra įprasti gedulo palydovai, nes netektis paveikia ne tik psichiką, bet ir visą organizmą.

Populiarus penkių etapų (neigimo, pykčio, derėjimosi, depresijos ir susitaikymo) modelis dažnai klaidingai pateikiamas kaip taisyklė, kurios esą reikėtų laikytis. Vis dėlto Kübler-Ross modelis buvo sukurtas stebint mirtimi sergančius pacientus, o ne artimuosius, išgyvenančius netektį, todėl jo mokslinis pagrindimas yra ribotas.

Šią kritiką patvirtina Avis, Stroebe ir Schut (2021) tyrimas, parodęs, kad griežtos gedulo etapų sekos idėja praktikoje nepasitvirtina.

Gedulas dažniau primena bangas nei laiptus, kuriais kylama nuosekliai. Emocijos gali netikėtai sugrįžti, kartotis ar persipinti, todėl nereikia jaustis kaltam, jei jausmai nesiklosto nuoseklia tvarka.

Šiuolaikinis požiūris remiasi dvigubo proceso modeliu (Stroebe ir Schut, 1999). Pagal šį modelį sveikas gedėjimas yra nuolatinis svyravimas tarp dviejų būsenų: susitelkimo į netektį, kai užplūsta liūdesys ir prisiminimai, ir susitelkimo į gyvenimo atkūrimą, kai žmogus grįžta prie kasdienių darbų ir naujų vaidmenų.

Šis judėjimas pirmyn ir atgal yra natūralus. Leisti sau pailsėti nuo skausmo, nusišypsoti ar užsiimti kasdieniais reikalais nereiškia išduoti mirusio žmogaus atminimo. Priešingai, tai padeda prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaipsniui atgauti vidinę pusiausvyrą.

Kiek laiko trunka gedulas mirus mamai, tėvui ar vyrui?

Psichologijoje nėra nustatyto gedulo termino, tačiau lietuvių tradicijoje buvo nusistovėjusios orientacinės gedėjimo trukmės pagal giminystės ryšį su mirusiuoju. Šios normos padėdavo bendruomenei atpažinti gedintį žmogų ir suteikti jam laiko prisitaikyti prie netekties.

Tradiciškai Lietuvoje gedulo trukmė skyrėsi priklausomai nuo giminystės ryšio su mirusiuoju:

• Vienerius metus – mirus tėvams.
• Pusę metų – mirus sutuoktiniui.
• Tris mėnesius – mirus broliui ar seseriai.

Įvairiuose Lietuvos regionuose buvo paplitę ir kitokie papročiai, todėl šios gedėjimo trukmės yra orientacinės, o ne griežta taisyklė.

Vis dėlto tradicinės normos ir tikrasis vidinis išgyvenimas ne visada sutampa. Kiekvieno žmogaus gedėjimo trukmė yra individuali, todėl nėra vieno normalaus gedulo laikotarpio. Vienam liūdesys atslūgsta per kelis mėnesius, kitam ilgesys dar ilgai sugrįžta bangomis. Neverta lyginti savo gedėjimo su kitų žmonių patirtimi, nes ryšys su mama, tėvu ar vyru buvo unikalus.

Dauguma netektį patyrusių žmonių ilgainiui prisitaiko prie gyvenimo po netekties savarankiškai. Tačiau jei intensyvus gedėjimas neįprastai ilgai trikdo kasdienį gyvenimą, tai gali būti užsitęsusio gedėjimo sutrikimo požymis.

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11) šis sutrikimas diagnozuojamas praėjus bent 6 mėnesiams po netekties, o pagal amerikietiškąją DSM-5-TR klasifikaciją – praėjus bent 12 mėnesių. Remiantis Treml ir bendraautorių (2024) tyrimu, jis nustatomas nedidelei daliai netektį patyrusių žmonių – apie 4,7–6,8 %. Kitaip tariant, ilgalaikis, kasdienį gyvenimą reikšmingai trikdantis gedėjimas nėra tipiška reakcija, todėl pasireiškus tokiems požymiams verta kreiptis profesionalios pagalbos.

Kokios gedulo tradicijos Lietuvoje: drabužiai, budynės ir atminai?

Lietuviškos gedulo tradicijos remiasi juoda spalva, kuklumu ir susilaikymu nuo pramogų. Gedintys artimieji dėvi tamsius drabužius, kartais prisisega gedulo ženklą ir vengia garsios muzikos, šokių bei linksmų susibūrimų. Šie papročiai padeda aplinkiniams atpažinti netektį patyrusį žmogų ir parodyti pagarbą mirusiajam.

Tačiau juodų drabužių dėvėjimo nereglamentuoja jokie Bažnyčios dokumentai, todėl tai yra liaudiškas paprotys, o ne religinis įpareigojimas. Kauno arkivyskupijos teigimu, tikrasis gedulas yra žmogaus viduje – jis reiškiasi malda už mirusįjį ir jo atminimo puoselėjimu. Todėl vidinis gedulas yra svarbesnis už išorinius ženklus.

Lietuvoje iki šiol išliko kelios tradicinės gedulo apeigos. Budynės apima velionio šarvojimą ir budėjimą prie jo, kai artimieji bei kaimynai renkasi melstis ir giedoti. Praėjus tam tikram laikui po mirties rengiamos atminos, per kurias prisimenamas mirusysis ir meldžiamasi už jį.

Kapavietės priežiūra tęsia atminimą ir po laidotuvių. Tvarkinga kapavietė su prižiūrimu antkapiu tampa pagarbos išraiška, todėl daugelis šeimų reguliariai lanko ir prižiūri artimojo kapą. Šią atminimo formą palengvina profesionalus kapų tvarkymas, padedantis išlaikyti vientisą kapavietės stilių.

Šalia asmeninio gedulo Lietuvoje egzistuoja ir valstybinis gedulas. Jį skelbia valstybės vadovai mirus žymiems žmonėms arba įvykus tragedijoms ar katastrofoms. Gedulo dieną valstybinės vėliavos nuleidžiamos arba perrišamos juodu kaspinu, o viešosios įstaigos susilaiko nuo pramoginių renginių.

Tačiau nesvarbu, ar gedulas valstybinis, ar šeimos, jo esmė ta pati – išreikšti pagarbą ir išsaugoti gyvą atminimą apie tuos, kurių nebėra šalia.

Gedulas: DUK

Toliau atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus apie gedulą, jo trukmę ir pagalbą netekties metu.

Kuo skiriasi gedulas nuo gedėjimo (sielvarto)?

Gedėjimas yra vidinis emocinis išgyvenimas, o gedulas – išorinė jo raiška, pasireiškianti elgesiu, apranga ir papročiais. Vienas išgyvenamas žmogaus viduje, o kitas matomas aplinkiniams.

Šie du dalykai nebūtinai sutampa. Žmogus gali giliai gedėti nesilaikydamas jokių išorinių gedulo formų, todėl juodų drabužių nedėvėjimas ar apeigų nesilaikymas nėra abejingumo ženklas.

Kiek laiko trunka gedulas mirus mamai ar tėvui?

Tradiciškai Lietuvoje gedulas mirus tėvams trukdavo vienerius metus, tačiau psichologijoje nustatyto gedėjimo termino nėra. Kiekvieno žmogaus gedėjimas trunka skirtingai, todėl neverta lyginti savęs su kitais.

Vis dėlto ilgiau nei pusmetį trunkantis intensyvus gedėjimas, trikdantis kasdienį gyvenimą, gali būti užsitęsusio gedėjimo sutrikimo požymis. Tokiu atveju verta kreiptis į specialistą.

Ar gedulas gali būti ne tik dėl mirties?

Taip, gedulą gali sukelti bet koks reikšmingas praradimas, ne vien artimo žmogaus mirtis. Gedima ir dėl skyrybų, darbo netekties, pablogėjusios sveikatos, išvykimo iš gimtinės ar žlugusių svajonių.

Tokie jausmai yra visiškai normalūs, todėl jų nereikia gėdytis. Kiekvienas nutrūkęs svarbus ryšys ar prarasta gyvenimo dalis reikalauja laiko prisitaikyti prie pokyčių, nesvarbu, kas tai sukėlė.

Kada dėl gedulo kreiptis į psichologą?

Kreiptis verta, jei praėjus ilgesniam laikui vis dar nepavyksta grįžti prie kasdienio gyvenimo, jaučiamas gilus beviltiškumas, pasireiškia ryškūs depresijos simptomai ar kyla minčių apie savižudybę.

Dauguma žmonių prie netekties prisitaiko be profesionalios pagalbos, todėl kreipimasis į specialistą nėra silpnumo ženklas, o rūpinimasis savo savijauta. Sunkiausiomis akimirkomis galima paskambinti į emocinės paramos tarnybas, teikiančias nemokamą pagalbą telefonu. Jei mintys apie savižudybę tampa neatidėliotinos, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Savalaikė pagalba padeda sumažinti užsitęsusio gedėjimo sutrikimo riziką.

Gedulas keičiasi bangomis, o vienas iš būdų jį išgyventi – rūpintis vieta, kuri saugo artimo žmogaus atminimą. Tvarkinga kapavietė ir tinkamai parinktas paminklas dažnai tampa erdve, kurioje galima ramiai pabūti, prisiminti ir pamažu susitaikyti su netektimi.

„Angelo akmenyje“ kuriame paminklus ir antkapius iš aukščiausios kokybės granito, taip pat rūpinamės kapaviečių priežiūra, kad jos ilgus metus išlaikytų orų ir vientisą stilių. Jei norite tinkamai įamžinti brangaus žmogaus atminimą, susisiekite su mumis – padėsime parinkti sprendimą, atspindintį, koks jis buvo.