Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra vienintelis žmogus, kurio rašytinis sutikimas reikalingas laidojant kitą asmenį toje pačioje kapavietėje, ir būtent jis atsako už jos tvarką pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1207 patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles. Šis statusas suteikiamas oficialiu įrašu, o ne šeimos susitarimu prie stalo ar tuo, kas dažniausiai atvažiuoja į kapines.
Vėlinės daugeliui prasideda ne lapkričio 2-ąją. Jos prasideda gerokai anksčiau – nuo sugrėbtų lapų, nuvalyto paminklo, parinktų gėlių ir minties, kad artimo žmogaus kapas prieš šventes turi būti sutvarkytas.
Netekus artimo žmogaus, šarvojimui pasiruošti iš anksto beveik neįmanoma. Per kelias dienas tenka priimti sprendimus, apie kuriuos iki tol galbūt nė karto nesusimąstėte: kur ir kiek laiko šarvoti velionį, ką pirmiausia reikia sutvarkyti, kaip pasirinkti šarvojimo salę, kada kviesti kunigą ar giedotojus ir kaip viską suderinti su atvykstančiais artimaisiais.
Artimo žmogaus netektis sustabdo įprastą gyvenimo ritmą. Tai akimirka, kai nelengva rasti atsakymus net į pačius paprasčiausius klausimus, o dar sunkiau suprasti savo jausmus. Vieni ieško atramos šeimoje ir artimųjų palaikyme, kiti atsigręžia į tradicijas arba bando suprasti, ar tai, ką išgyvena, yra normalu.
Praėjus pirmosioms savaitėms po artimo žmogaus mirties, tenka spręsti ne tik emocinius, bet ir praktinius klausimus. Vienas iš jų – keturnedėlis. Kada jis minimas? Ar svarbi būtent trisdešimtoji diena, o gal keturiasdešimtoji? Kaip užsakyti šv. Mišias ir kam iš tiesų skirtas šis susibūrimas?
Pirmosios mirties metinės daugeliui tampa viena jautriausių datų po artimo žmogaus netekties. Per metus gyvenimas pamažu keičiasi, tačiau artėjanti sukaktis dažnai vėl primena netekties skausmą ir skatina susimąstyti, kaip prasmingai pagerbti mirusio žmogaus atminimą.
Dar prieš dešimtmetį kremavimas Lietuvoje buvo gana retas pasirinkimas. Šiandien jis tampa įprasta alternatyva tradiciniam laidojimui, o daugelis šeimų jį renkasi dėl praktinių, finansinių ar asmeninių priežasčių. Vis dėlto, susidūrus su būtinybe priimti šį sprendimą, dažnai paaiškėja, kad apie patį procesą žinoma gerokai mažiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Plačiau
Renkantis paminklą artimajam, anksčiau ar vėliau tenka priimti dar vieną svarbų sprendimą – kokie žodžiai liks iškalti akmenyje. Kartais tai būna trumpa citata, kartais – keli artimųjų parašyti sakiniai, o kartais – vos viena eilutė, gebanti pasakyti daugiau nei ilgas pasakojimas. Toks atminimo užrašas vadinamas epitafija.
Plačiau
Tinkama antkapinio paminklo priežiūra yra lengviausias būdas išsaugoti nepriekaištingą jo išvaizdą. Kaip valyti granitinius antkapius, kad metams bėgant jie neprarastų savo elegantiškos išvaizdos? Nors granitas yra viena iš patvariausių medžiagų, išsiskirianti dideliu atsparumu mechaniniams pažeidimams, dėl netinkamo valymo labai greitai jame gali atsirasti dėmių ir pažeidimų. Sužinokite, kaip ir kuo valyti granitinius antkapius.
Neseniai praėjusios susikaupimo šventės sukvietė visus prisiminti anapilin išėjusius artimus žmones. Nors ne visi pastebime, tačiau ir kapinėse, kur ilsisi mūsų artimieji, pasirodo, vyrauja tam tikro mados. Kasmet galima pamatyti, kaip keičiasi kapinės ir kokios tendencijos vyrauja paskutiniuoju metu. Tačiau specialistai pastebi, kad ne viskas, kas madinga, yra tinkama. Todėl dalijamės keliomis dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis, kurių reikėtų vengti prižiūrint artimųjų kapus.